UVA spinduliai įsiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Jie stimuliuoja laisvųjų radikalų susidarymą, nulemiantį oksidacinį stresą ir galintį paskatinti netiesioginius DNR pažeidimus (bėgant laikui laisvieji radikalai pakeičia ląstelių DNR). UVA spinduliai dažniausiai siejami su fotosenėjimu (pirmalaikiu odos senėjimu, kurį sukelia saulė). Be to, jie gali sukelti alergiją saulei, pavyzdžiui, polimorfinę šviesos dermatozę (PLE). Alergiją gali sukelti ir UVB spinduliai, tačiau paprastai rečiau.
UVB spinduliai aprūpina energija, kurios odai reikia vitaminui D gaminti, taip pat stimuliuoja už įdegį atsakingo melanino gamybą. Jie neprasiskverbia taip giliai kaip UVA spinduliai – pasiekia tik išorinius odos sluoksnius, tačiau jų sukelta žala, pavyzdžiui, nudegimas saulėje, pasireiškia iš karto. Ląstelių DNR sugeria UVB spindulius, o tai gali sukelti odos ligas, tokias kaip aktininė keratozė ir odos vėžys.
Abiejų tipų UV spinduliai gali sukelti hiperpigmentaciją, saulės dėmių atsiradimą (taip pat vadinama senatvinėmis dėmėmis) ir melazmą.