Alergija saulei labai dažna problema, ypač kamuojanti jaunas moteris ir šviesią odą turinčius žmones. Dažniausias alergijos saulei tipas – polimorfinė šviesos dermatozė (dažnai trumpinama kaip PLE). Paprastai ji pasireiškia netolygiu ir dirginančiu bėrimu bei odos paraudimu, tačiau taip pat gali atsirasti pūslelių ir pūlinukų. Pabuvus saulėje, požymiai paprastai pasireiškia po dienos ar dviejų – rankų vidinėje pusėje ir ant krūtinės, o rečiau – ant veido odos.
     
Kitas alergijos saulei tipas - Acne Aestevalis (dažniau vadinama Maljorkos akne). Simptomai labai panašūs į PLE. Ji paprastai nustatoma 25–40 m. moterims, kurioms aknė buvo pasireiškusi brendimo laikotarpiu.

Kaip ir jautrios odos, į alergiją saulei linkusios odos apsauginis barjeras būna susilpnėjęs, todėl oda labiau pažeidžiama išorinių dirgiklių. Vienas tokių dirgiklių yra saulė. Tam tikros cheminės medžiagos, pvz., kvapiosios medžiagos, taip pat gali sukelti jautrios, į alergiją linkusios odos reakciją. Eucerin Sun Allergy Protect kreminis gelis, apsaugantis nuo alergijos saulei SPF 50+ suteikia saulei jautriai odai reikiamą apsaugą. Be to, jo sudėtyje yra antioksidantų, kurie nuramina odą ir stiprina jos apsaugos nuo UVA sukeltų laisvųjų radikalų sistemą, padėdamas apsisaugoti nuo alergijos saulei.

Apsaugos nuo saulės priemonės gali suteikti keturių skirtingų lygių apsaugą: žemą (6-10 faktorius), vidutinę (15-25), aukštą (30-50) ir labai aukštą (50+). Kuo aukštesnė apsauga nuo saulės, tuo geriau apsaugota oda. Tačiau svarbu priemone pasitepti kruopščiai (nepraleisti jokių odos sričių) ir pakartotinai gausiai teptis kas dvi valandas.

UVA spinduliai įsiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Jie stimuliuoja laisvųjų radikalų susidarymą, nulemiantį oksidacinį stresą ir galintį paskatinti netiesioginius DNR pažeidimus (bėgant laikui laisvieji radikalai pakeičia ląstelių DNR). UVA spinduliai dažniausiai siejami su fotosenėjimu (pirmalaikiu odos senėjimu, kurį sukelia saulė). Be to, jie gali sukelti alergiją saulei, pavyzdžiui, polimorfinę šviesos dermatozę (PLE). Alergiją gali sukelti ir UVB spinduliai, tačiau paprastai rečiau.

UVB spinduliai aprūpina energija, kurios odai reikia vitaminui D gaminti, taip pat stimuliuoja už įdegį atsakingo melanino gamybą. Jie neprasiskverbia taip giliai kaip UVA spinduliai – pasiekia tik išorinius odos sluoksnius, tačiau jų sukelta žala, pavyzdžiui, nudegimas saulėje, pasireiškia iš karto. Ląstelių DNR sugeria UVB spindulius, o tai gali sukelti odos ligas, tokias kaip aktininė keratozė ir odos vėžys.

Abiejų tipų UV spinduliai gali sukelti hiperpigmentaciją, tamsių dėmių atsiradimą (taip pat vadinamą senatvinėmis dėmėmis) ir melazmą.

Saulės šviesos spektrą sudaro UV, regimoji ir infraraudonųjų spindulių šviesa. Regimąją saulės šviesą gali matyti žmogaus akys, tuo tarpu kitų spindulių ne. Dalis regimojo spektro pasižymi dideliu energijos lygiu ir yra vadinamas didelės energijos regimąja šviesa. Ji taip pat vadinama HEVIS šviesa, HEV šviesa, HEVL, o kartais – mėlynąja ar mėlynai violetine šviesa.

Visai kaip UVA spinduliai, HEVIS šviesa įsiskverbia į gilesnius odos sluoksnius (dermą) ir gali paskatinti laisvųjų radikalų susidarymą. Laisvieji radikalai yra viena pagrindinių fotosenėjimo (pirmalaikio odos senėjimo, kurį sukelia saulė) priežasčių. Jie sąveikauja su odos ląstelėmis ir skaido kolageną bei elastiną, odai suteikiančius putlumo ir jaunatviškos išvaizdos. Be to, HEVIS šviesa siejama su netolygia odos pigmentacija ir melazma.

Daugelis šiuolaikinių apsaugos nuo saulės priemonių užtikrina apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių, tačiau rekomenduojame rinktis priemones, kurios apsaugo ir nuo HEVIS šviesos neigiamo poveikio. Tokios priemonės patikimai apsaugos odą nuo fotosenėjimo, o ilgainiui gali padėti įveikti pastebimus odos senėjimo požymius.