Odos pažinimas – Veiksniai, turintys įtakos odai

Odos būklė ir išvaizda lemia mūsų bendrą savijautą ir sveikatą. Sveika oda saugo mūsų organizmą nuo įvairių kenksmingų aplinkos faktorių, tokių kaip dirgikliai, alergenai ir mikrobai, reguliuoja kūno temperatūrą. Sveika oda yra lygi, nesudirgusi, puikiai sudrėkinta, tolygaus atspalvio. Odos išvaizdai ir gerai savijautai įtakos turi daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Pvz., jei hiperjautrios odos barjeras yra pažeistas, ji yra jautresnė sudirgimams nei sveika oda. Kai kurių veiksnių mes negalime pakeisti, tačiau daugelį jų galime kontroliuoti. Tinkama odos priežiūra padeda apsaugoti odą ir suteikia galimybę ilgiau džiaugtis jaunatviška išvaizda.

Vidiniai veiksniai, turintys poveikį odai: genetika, hormonai, tam tikros ligos, pvz., cukrinis diabetas.

Asmens genetika lemia odos tipą (normali, sausa, riebi arba mišri) ir turi įtakos bendrai odos būklei.

Genetika ir biologinis odos senėjimas

Genetika lemia ir biologinį odos senėjimą, kuriam būdingi šie bruožai: 

• Lėtesnis ląstelių atsinaujinimas.
• Sumažėjusi riebalinių ir prakaito liaukų sekrecija.
• Jungiamojo audinio degeneracija, dėl kurios sumažėja odos stangrumas ir odos gebėjimas prisijungti vandenį.
• Elastinių skaidulų degeneracija, dėl kurios sumažėja odos elastingumas.

Biologinio odos senėjimo nederėtų maišyti su ankstyvu odos senėjimu, kurį sukelia išoriniai veiksniai (pvz., saulė) ir kurį galima pristabdyti.

Genetika turi įtakos tam tikrų odos ligų atsiradimui, pvz., atopiniam dermatitui, žvynelinei ir ichtiozei. Pvz., jeigu dėl genetinių priežasčių žmogui trūksta filagrino (odoje esančio baltymo), jo odos barjero funkcija silpnesnė, oda yra labiau linkusi į jautrumą ir atopinj dermatitą. Tokia oda žymiai jautriau reaguoja į stresą ir išorinius veiksnius, todėl svarbu kasdien tinkamai ja rūpintis. Plačiau skaitykite skyreliuose apie sausą odą ir atopinį dermatitą.

Odos būklei įtakos gali turėti ir kitos ligos, pvz., cukrinis diabetas ir inkstų veiklos sutrikimai.

Hormonai ir jų kiekio pokyčiai gali smarkiai paveikti odą: 

• Bręstant hormonų pokyčiai gali sukelti aknę.
• Nėštumo laikotarpiu dėl hormonų gali suaktyvėti melanino gamyba, išsivystyti hiperpigmentacija, dar vadinama melazma.
• Moteriškų hormonų, estrogenų, kiekis mažėja dėl biologinių senėjimo procesų, ypač – pasibaigus menopauzei. Estrogenai teigiamai veikia odos drėgmės pusiausvyrą. Sumažėjus jų kiekiui, atsiranda struktūrinių pakitimų, prasideda su amžiumi susijusi odos atrofija.

Odos būklei įtakos turi įvairūs išoriniai veiksniai. Pasikeitus natūraliai odos pusiausvyrai, sutrinka odos apsauginio barjero funkcija, atsiranda polinkis į jautrumą. Mūsų odos sveikatai turintys įtakos išoriniai veiksniai – tai mus supanti aplinka, bendra sveikatos būklė ir gyvenimo būdas.

Saulės spinduliai

Saikingas saulės spindulių kiekis teigiamai veikia mūsų savijautą, tačiau per didelė spinduliuotė gali pažeisti odą. Saulės spinduliai odą veikia įvairiais būdais:

• UVB spinduliai sukelia odos nudegimus. Didelės energijos regimoji šviesa nėra siejama su odos nudegimais.
• UVB spinduliai ir UVA spinduliai (nors jų poveikis mažesnis) siejami su DNR pažeidimais, kurie gali sukelti odos vėžį. Didelės energijos regimoji šviesa nėra siejama su odos vėžiu.
• Tiek UVA spinduliai, tiek didelės energijos regimoji šviesa, gali sukelti ankstyvą odos senėjimą (fotosenėjimą)
• Alergiją saulei dažniausiai sukelia UVA spinduliai, nors tai paskatinti gali ir UVB spinduliai.
• UVA, UVB ir didelės energijos regimosios šviesos spinduliai gali sukelti hiperpigmentaciją ir paskatinti senatvinių dėmių (dar vadinamų saulės dėmėmis) ir melazmos atsiradimą.

Išsamiau apie UVA ir UVB spindulius skaitykite skyrelyje apie UVA, UVB ir didelės energijos regimosios šviesos spindulių poveikį odai, o odos priežiūros patarimų rasite skyrelyje apie odos apsaugą nuo saulės.

Temperatūra

Ypač žema ar aukšta temperatūra ar greita temperatūrų kaita turi įtakos odai.

Oda reaguoja į šaltą orą: kad organizmas neprarastų per daug šilumos - susitraukia odos kraujagyslės. Ilgai būnant žemoje temperatūroje, sumažėja riebalų liaukų sekrecija ir oda greičiau išsausėja. Plačiau skaitykite skyrelyje apie sausą odą.

Karštoje ir drėgnoje aplinkoje (pvz., tropiniuose kraštuose ar saunoje) prakaito liaukos išskiria daugiau prakaito, todėl oda būna drėgna ir blizganti, kartais – linkusi į aknę.

Žemas drėgmės lygis, būdingas lėktuvų kabinoms ir netgi šildomoms patalpoms, gali išsausinti odą ir paskatinti jos jautrumą.

Aukšta temperatūra taip pat gali paskatinti tam tikras odos ligas, pvz., rožinę. Todėl veido ir rankų prausimui bei maudynėms rekomenduojama naudoti šiltą, o ne karštą vandenį.

Agresyviai veikiančios priemonės

Odos pH pusiausvyra yra silpnai rūgštinė ir siekia nuo 4,7 iki 5,75. Oda nepajėgia neutralizuoti agresyvių, intensyvaus poveikio prausiklių ir drėkinamųjų priemonių su šarminiu pH, todėl pažeidžiama ląstelių struktūra, sutrinka viršutinio sluoksnio – epidermio – barjerinė funkcija. Tuomet oda gali greičiau išsausėti ir tapti jautresnė ar netgi hiperjautri. Jautrią odą greičiau pažeidžia infekcijos, dažniau kartojasi įvairių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ar rožinė, paūmėjimai. Jautri oda (kuriai būdingas apsauginio barjero susilpnėjimas) ir hiperjautri oda (su hiperjautriais nerviniais audiniais) ypač linkusios sausėti, jas lengvai pažeidžia agresyvios, intensyvaus poveikio priemonės.

Panašų poveikį gali turėti ir tam tikri cheminiai šveitikliai. Todėl svarbu pasitarti su dermatologu dėl procedūrų tinkamumo Jūsų odai.

Kai kurie žmonės ypač jautrūs intensyvaus poveikio priemonėms: 

• Maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės: Ypač jaunų ir senyvo amžiaus žmonių oda pasižymi mažesniu atsparumu, nes odos barjero funkcija yra arba dar nesusiformavusi, arba jau pažeista. Plačiau skaitykite skyrelyje apie skirtingo amžiaus odą.
• Su cheminėmis medžiagomis dirbantys specialistai: Įvairūs specialistai (pvz., kirpėjai, mūrininkai, pramonės srities darbuotojai) darbe nuolat susiduria su įvairiais valikliais, tirpikliais, lakais ir dažais. Visos šios medžiagos kenkia odai.

Skaitykite plačiau apie rūpinimąsi kūno ir veido oda bei tinkamų priežiūros priemonių pasirinkimo svarbą.

Pernelyg dažnas prausimasis

Jeigu duše ar vonioje maudomasi per ilgai ir per dažnai, jei naudojamas per karštas vanduo, gali sumažėti natūralių odos drėkinamųjų faktorių (NMF) ir paviršiaus lipidų kiekis. Oda greičiau išsausėja ir tampa šiurkštesnė. Sveikos odos pH yra šiek tiek rūgštinis. Dažnai prausiantis vandentiekio vandeniu (kurio pH svyruoja nuo neutralaus iki silpnai šarminio), gali sutrikti natūrali odos pusiausvyra ir apsauginė barjerinė funkcija. Skaitykite plačiau apie kūno odos priežiūrą ir kasdienę veido odos priežiūrą.

Mityba

Subalansuota mityba padeda ilgiau džiaugtis sveika oda. Nedaug yra tyrimų apie maisto produktus, geriausiai tinkančius odai, tačiau:

• Odai ypač naudingi vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai (žuvį reiktų rinktis vietoj mėsos). 
• Norintys džiaugtis jaunatviškai atrodančia oda turėtų rinktis vitamino C praturtintus produktus ir stengtis nepadauginti riebalų bei angliavandenių. 
• Antioksidantų gausūs maisto produktai pasižymi apsauginėmis savybėmis. Tokie produktai: geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos ir abrikosai), mėlynės, žalios lapinės daržovės (pvz., špinatai), pomidorai, pupelės, žirniai ir lęšiai, omega riebalų rūgštimis praturtinta žuvis ir riešutai. 
• Visiškai atsisakius tam tikros grupės maisto produktų, odos būklė gali ir pablogėti. Vis dėlto, rekomenduojama vartoti saikingiau saldumynų ir pieno produktų. Svarbu išgerti pakankamą kiekį vandens – tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.

Moksliniais tyrimais nėra nustatyta aiškaus ryšio tarp mitybos ir aknės.

Gydomosios priemonės

Tam tikri vaistai (pvz., chemoterapija, diuretikai, laisvinamieji, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirti lipidų kiekį mažinantys vaistai) ir medicininės procedūros (pvz., radioterapija ir dializė) gali padidinti odos jautrumą ir jos polinkį sausėti.

Sveikas gyvenimo būdas padeda pristabdyti natūralius senėjimo procesus ir apsaugo nuo galimų odos problemų:

Valdykite stresą

Nevaldomas stresas gali sustiprinti odos jautrumą ir sukelti įvairių problemų, pvz., aknę. Imkitės streso valdymo būdų: sumažinkite darbo krūvį, atraskite laiko mėgstamiems užsiėmimams, išbandykite atsipalaidavimo pratimus.

Mankštinkitės

Reguliari mankšta teigiamai veikia ne tik bendrą fizinę būklę, bet ir odą.

Išsimiegokite

Kokybiškas miegas naktį skatina odos ląstelių regeneraciją

Meskite rūkyti

Tabako dūmai – vienas pagrindinių odai kenkiančių laisvųjų radikalų šaltinių. Rūkančiųjų oda atrodo senesnė. Be to, rūkymas skatina raukšlių formavimąsi:

• Susiaurina smukias vidinių odos sluoksnių kraujagysles, todėl suprastėja kraujotaka, oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, pvz., vitamino A.
• Pažeidžia kolageną ir elastiną - odą stiprinančias ir elastingumo jai suteikiančias medžiagas.